Mamos istorija #014
Anoniminę anketą, kurioje gali papasakoti savo istoriją - rasi paspaudus mygtuką.
Tokioje juodoje, blogoje būsenoje nesu buvus. Jaučiausi lyg turėciau save susirinkti iš tūkstančio dalelių iš naujo. Mamos savivertė, ryšys su vaiku, žindymas visiškai nesisekė, vaiką bandžiau išappsuoti, išsverti, išmatuoti. Dar manau labai sutrukdė nekompetetingos seselės ligoninėje dėl žindymo. Bei labai skausmingas, ilgas gyjimas po gimdymo. Jaučiaus labai nesaugi, likimas vienai su vaiku keldavo stresą, labai stengiausi kontroliuoti vyrą dėl to. Kad užkurti žindymą po padarytų klaidų, dėl blogų patarimų, kėliau vaikutį kas keletą valandų naktimis, dariau powerpumpingą, turėjau žaizdų ant spenelių. Sunku suvokti ir pagalvoti kiek dar būčiau kankinusis dėl žindymo, bet išmaitinau dukrą iki metų tik mp. Akyse prašviesėjo tik pasikalbėjus su psichologe, jai įtikinus, kad galėtume palikti keletai valandų dukrą uošviams. Taip pat, leidus sau tiesiog pasitikėti savimi kaip mama bei mylėti dukrą. Vyras atlaikė mane, dukrą, buitį. Nesitikėjau kad jis gali būti toks tvirtas.